parallax background

Maisto tikrintojų ir mitybos specialistų vertinimai skiriasi: tokio maisto negalima net sveikiems

Two-day fasting evokes stress, but does not affect mood, brain activity, cognitive, psychomotor, and motor performance in overweight women
2018 sausio 15
Naujausias vestuvių tendencijas pristatė net 40 grožio specialistų
2018 balandžio 7
 

Vilniaus miesto klinikinė ligoninė buvo viena iš pirmųjų, kur lankėsi maisto tikrintojų komisija. Komisijos pirmininkas Almantas Kranauskas tikrintą maistą įvertino kaip „neblogą“, tačiau mitybos specialistai, peržiūrėję šios įstaigos valgiaraštį, tiekiamo maisto nelinki valgyti net sveikiems žmonėms.

Kenkia sveikatai, bet įtraukiami į meniu

Į DELFI rankas pateko Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Chirurgijos skyriui tiekiamo maisto valgiaraštis. Jame apstu produktų, kurie tik retais atvejais turėtų būti siūlomi pacientams. Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė stebėjosi, kodėl kai kurie maisto produktai vis dar yra ligoninių valgiaraščiuose.

 
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės maistas     ©Skaitytojo nuotr.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės maistas ©Skaitytojo nuotr.

 

„Šviesių miltų gaminiai, „daktariška“ dešra, batonas – visa tai yra ne tik menkaverčiai, bet ir kenksmingą poveikį organizmui turintys maisto produktai. Pavartojus jų kartą nieko neatsitiks, tačiau nepatartina piktnaudžiauti, – teigė sveikos mitybos specialistė V. Kurpienė. – Virškinimo ligomis sergantys pacientai dažnai gauna pervirtą maistą, ir tai jiems tik į naudą, tačiau kitų skyrių pacientai tokio maisto gauti neturėtų, nes išvirus jame lieka mažiau maistingųjų medžiagų.“

Sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas, biomedicinos mokslų doktorantas Artūras Sujeta pritaria, kad kai kurių produktų ligoninės maisto racione išvis neturėtų būti.

Skaitytojų atsiųstos nuotraukos iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės:

 
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės maistas     ©Skaitytojo nuotr.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės maistas ©Skaitytojo nuotr.

 

„Tarkime, jūs gydotės gripo komplikacijas ar gulite su sulaužyta koja ligoninėje ir valgote kiaulienos kotletą su batonu. Toks maistas pakelia cholesterolio lygį, didina svorį ir neturi jokių naudingų maistinių skaidulų. Ir be maisto tyrimų aišku, kad visaėdžio gyvūno, tokio kaip kiaulė, mėsa tikrai nėra pats geriausias pasirinkimas palyginti su jautiena ar paukštiena.“

Specialistai siūlo sveikesnius pakaitalus

Anot A. Sujetos, per pietus garnyrui pateikiami marinuoti agurkai turėtų būti pakeisti į raugintus, nes šie daug sveikesni.

„Iš marinuoto agurko negausite vandenyje tirpių vitaminų, nes marinate yra acto, o jis gali pabloginti skrandžio rūgštinę terpę ir sukelti refliuksą. Jau geriau ligoninės pasiūlytų raugintų kopūstų“, – apie galimus pakaitalus pasakojo A. Sujeta.

Vienos didžiausių Vilniaus ligoninių meniu gąsdina ir deserto pasirinkimu – pacientai priešpiečiams gauna želės.

„Želės naudingumas sveikatai kinta priklausomai nuo priedų kiekio joje. Jei gydymo įstaigoje tiekiama želė yra iš pakelių, tada tokio deserto vertėtų atsisakyti kuo greičiau – jo sudėtyje galima rasti visą cheminių elementų lentelę. Verčiau rinktis natūralų jogurtą, vaisius, bet tik ne želę“, – perspėjo A. Sujeta.

 
vaida-kurpiene-sveikos-mitybos-specialiste-darzoves-77307315
 

V. Kurpienė nesistebėjo, kad šiuo metu padaugėjo ligoninės maisto kokybe pasipiktinusių žmonių. Ji teigė, jog trūksta ne tik įstatyminio pagrindo, kuris nurodytų, koks turėtų būti ligoninių meniu, bet ir kitokio požiūrio į maistą.

„Nors prieš 30 metų ligoninių tikslas buvo tiesiog išmaitinti pacientus, dabar jie turi didesnių lūkesčių – tikisi, kad bus ne tik gydomi vaistais, bet ir maisto gaus tokio, kuris padės atsigauti. Ligoninės gal ir užtikrina tinkamą angliavandenių, baltymų ir riebalų kiekį, tačiau pacientui taip pat reikia ir įvairių antioksidantų, skaidulų. Nors maistas nėra vaistas, bet jis gali paspartinti arba sulėtinti sveikimą. Šiuo metu ligoninėse per daug maisto produktų, kurie nepadeda gyti“, – nuogąstavo specialistė.

Nori sužinoti, kodėl marinuota, reikia skambinti į Vokietiją

Anot mitybos specialistų, ne visi pokyčiai reikalauja didesnių investicijų, kai kuriais atvejais užtektų pakeisti kelis maisto produktus ar jų pagaminimo būdą, kad patiekalas taptų sveikesnis. „Vienoje ligoninėje pacientams tiekia marinuotus, o ne šaldytus žirnelius. Pastarieji pigesni ir turi išlaikę visas naudingąsias medžiagas, tai kodėl ligoninės nesirenka jų?“ – apie nesuprantamą produktų pasirinkimą kalbėjo V. Kurpienė.

Ligoninei meniu sudarančios įmonės atstovai atsisakė komentuoti valgiaraštyje esančius produktus ir tikino to negalintys padaryti be motininės įmonės Vokietijoje vadovo sutikimo.

A. Sujeta pridūrė, kad vertėtų ieškoti ir manų košės, tapusios ligoninių maisto simboliu, pakaitalų.

 
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės maistas     ©Skaitytojo nuotr.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės maistas ©Skaitytojo nuotr.

 

„Nors visa mūsų senelių karta užaugo su šia koše, jos maistinė vertė yra bene viena prasčiausių lyginant su avižų, grikių, rudųjų ryžių koše. Pastarosios nėra tokios brangios, o jų nauda – nenuginčijama“, – aiškina specialistas.

V. Kurpienė sako, kad žmonių nepasitenkinimas maistu priklauso nuo to, ką jie patys įpratę valgyti namie.

„Dažniausiai skundžiasi tie, kurie namuose renkasi sveikesnius produktus ir ligoninėje tikisi to paties. Tačiau yra pacientų, kurie namie įpratę valgyti batoną ir dešreles, todėl nudžiunga gavę tokio maisto ir gydymo įstaigoje“, – poreikių ir lūkesčių skirtumus nurodo mitybos žinovė.

Ligoninių maisto standartai – žemiau vidutinių

A. Sujeta pripažįsta, kad tiki ligoninių maisto gerėjimo perspektyva, tačiau dabartiniai ruošimo, patiekimo ir kokybės standartai nesiekia nei vidutinių. Pasak specialisto, maistas nepritaikomas prie pacientų ligos ir būsenos, o atsakingi politikai nesiima tinkamų veiksmų.

„Manau, kad arbata su batonu yra geriau nei mirtis nuo bado, bet ne tada, kai ji atnešama po anginos operacijos, kai skausminga nuryti net vandens gurkšnį. Sveikatos apsaugos ministras daugiau dėmesio skiria statistikai nei Lietuvos sveikatos sistemos tobulinimui iš pagrindų. Ligoninių politikoje trūksta skaidrumo ir viešųjų pirkimų, kurie užtikrintų ne pigiausią, bet optimaliausią kainą ir kokybę“, – tikina A. Sujeta.

 
Sujeta3
 

V. Kurpienė įvardija tris esminius dalykus, kuriuos, jos manymu, svarbu pergalvoti siekiant kokybiškesnio maisto tiekimo.

„Būtina didinti finansavimą, keisti požiūrį į maistą ir griežtinti reikalavimus. Pavyzdžiui, darželiuose mitybos planai jau keičiasi ir galima rasti didesnę sveiko maisto įvairovę, o ligoninėse proveržis dar neįvyko. Gydymo įstaigų vadovai turi ieškoti alternatyvų ir suprasti, kad vien tik pakeitus maisto apdorojimo būdą jau galima pasiūlyti daug sveikesnį valgiaraštį – ir tai nebūtinai kainuos brangiau“, – teigė specialistė

Bandymų kreiptis į ministeriją – ne vienas

Buvusi Dietologų draugijos prezidentė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė teigia, kad jau ne vienus metus buvo kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl netinkamo ligoninės maisto kontrolės.

„Rašėme Sveikatos apsaugos ministerijai – prašėme įstatymais apibrėžti ligoninių maitinimo tvarką, nes iki šiol ji reglamentuojama rekomendacinio pobūdžio aprašais, o jie neįgalina gamintojų jais būtinai vadovautis.

 
edita-gaveliene-77489119
 

Taip pat prašėme reglamentuoti sąrašus produktų, kurie būtų tinkami ligoninės maistui ruošti, ir sukurti jų kokybės aprašus. Nors tokia įstatyminė praktika jau yra taikoma kolektyvinei vaikų mitybai, stacionarų pacientai ligoninėse palikti nežinomybėje“, – susirūpinimą išreiškė gydytoją.

Anot E. Gavelienės, dabartinė ligoninių maisto situacija jos netenkina, tačiau gydytoja džiaugiasi, kad pagaliau buvo atkreiptas dėmesys į ligoninės maisto problemą Lietuvoje.


Daugiau mūsų naujienų rasite čia: